Titulinis   Kontaktai  
KRONO LIGA

Informacija pacientams apie Krono ligą.

Krono liga- tai lėtinė uždegiminė virškinamojo trakto liga, kuria serga vaikai ir suaugusieji. Krono ligos metu vystosi atskirų virškinamojo trakto vietų (segmentinis) uždegimas. Krono ligos priežastis nėra aiški, tačiau ligos išsivystymui turi reikšmės genetiniai faktoriai. Įprasti ligos simptomai yra pilvo skausmai, viduriavimas, svorio kritimas ir karščiavimas. Pacientams taip pat gali pasireikšti simptomai, nesusiję su virškinamuoju traktu- odos bėrimas, sąnarių skausmai, akių paraudimas ir kepenų problemos. Liga paprastai diagnozuojama, remiantis specifiniais klinikiniais simptomais ir instrumentiniais tyrimais –kolonoskopija ir radiologiniu virškinamojo trakto ištyrimu.
Nors Krono liga yra lėtinės eigos, tačiau medikamentinis ir chirurginis gydymas padeda kontroliuoti ligos eigą ir daugelis pacientų turi ilgus remisijos periodus. Daugelis pacientų, sergančių Krono liga, turi įprastinį gyvenimo būdą, nors turi tvarkytis su esama liga.
Gydymas yra individualizuotas ir priklauso nuo to, kokia virškinamojo trakto dalis yra pažeista, kokie yra simptomai ir koks yra ligos aktyvumas. Pacientas turi žinoti apie savo ligą, galimus gydymo metodus ir visada informuoti gydytoją apie savo būklės pokyčius.


Kas sukelia Krono ligą?

Tiksli Krono ligos priežastis yra nežinoma. Kadangi liga daugiau pasireiškia atskirose šeimose ir atskirose žmonių populiacijose, manoma, kad genetiniai veiksniai turi reikšmės ligos išsivystymui. Nors buvo atlikti tyrimai dėl aplinkos faktorių ir infekcijos įtakos Krono ligos atsiradimui, tikslios priežasties nebuvo rasta.
Šiuolaikinė teorija teigia, kad genetiškai imlų organizmą paveikus tam tikram dirgikliui, sukeliamas imuninės sistemos atsakas, pasireiškiantis virškinamojo trakto uždegimu. Bakterijos ir maistinės medžiagos virškinamajame trakte taip pat turi reikšmės. Kai prasideda uždegimas, atsiranda žarnyno pažeidimas. Šis pažeidimas yra atsakingas už simptomų atsiradimą.


Koks yra tipinė Krono ligos eiga?

Krono liga dažniausiai pasireiškia paūmėjimo ir remisijos epizodais. 10-20 proc. pacientų pasiekia remisiją po pirmo ligos paūmėjimo. Kitiems pacientams ligos eiga gali varijuoti nuo grįžtančių simptomų periodų ( tokių kaip neryškus viduriavimas ir pilvo spazmai) iki sunkių ir luošinančių simptomų ( sunkūs pilvo skausmai ir žarnyno obstrukcija).
Įprasti ligos simptomai yra pilvo skausmai, viduriavimas, svorio kritimas ir karščiavimas.
Daugeliu atvejų Krono liga paliečia terminalinę klubinės žarnos dalį ( sukeliamas ileitas) ir storąjį žarnyną ( kolitas), tačiau visumoje, liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išangės. Ilgainiui gali vystytis komplikacijos, tokios kaip fistulių formavimasis ( nenormalios jungtys tarp organų ir audinių), žarnyno sienelės perforacija ( prakiurimas), virškinamojo trakto susiaurėjimas ( striktūra) arba obstrukcija. Krono liga taip pat gali paliesti perianalinę sritį, kur gali formuotis fisūros (įplėšos), opos, pūliniai ir fistulės.


Kokie vaistai naudojami Krono ligos gydymui?

Yra įvairūs vaistai, naudojami Krono ligos gydymui. Jų pasirinkimas priklauso nuo pažeistos virškinamojo trakto dalies ir vyraujančių simptomų.
Žemiau pateikti dažniausiai naudojami vaistai.

  • Sulfasalazinas

  • 5-aminosalicilo rūgšties preparatai - mesalazinas

  • antibiotikai

  • steroidiniai hormonai

  • imunomoduliuojantis gydymas

  • Infliksimabas

Toliau >>>