Kepenys yra labai svarbus ir sudėtingas žmogaus organas, esantis dešinėje viršutinėje pilvo ertmės dalyje už šonkaulių. Jos atlieka šias pagrindines funkcijas:

• kaupia gliukozę, kuri yra organizmo energijos šaltinis

• yra vitaminų, geležies ir kitų mineralų depas

• gamina kraujo krešėjimo faktorius ir kitus baltymus, būtinus organizmo augimui ir normaliam funkcionavimui

• jose suyra atgyvenę raudonieji kraujo kūneliai

• gamina tulžį, kuri reikalinga maisto virškinimui

• metabolizuoja ir skaldo daugelį vaistų ir alkoholį

Tulžis – tai žaliai geltonos spalvos skystis, į kurio sudėtį įeina tulžies rūgštys bei tulžies pigmentas bilirubinas. Kepenų ląstelės išskiria tulžį į plonus, kepenų viduje esančius, kanalėlius, vadinamus tulžies latakais. Jais tulžis teka į vis stambesnius tulžies latakus ir galiausiai – į bendrąjį tulžies lataką, atsiveriantį į dvylikapirštės žarnos spindį. Tulžies pūslė – kriaušės formos organas, esantis po kepenimis ir tarnaujantis, kaip tulžies rezervuaras. Pavalgius tulžies pūslė susitraukia ir tulžis per bendrąjį tulžies lataką nuteka į dvylikapirštę žarną. Tulžis dalyvauja maisto virškinime, suteikia išmatoms rudą spalvą.

Kas tai yra nėščiųjų intrahepatinė cholestazė?

Nėščiųjų intrahepatinė cholestazė – kepenų būklė, pasireiškianti nėštumo metu. Cholestazės metu kepenyse sulėtėja tulžies tekėjimas tulžies latakais. Dėl to, tulžies sudedamųjų dalių – tulžies rūgščių ir bilirubino – patenka į kraują ir pasireiškia kai kurie simptomai, pvz., niežulys, bei gali iškilti grėsmė negimusiam kūdikiui.

Jungtinėje Karalystėje nėščiųjų intrahepatinė cholestazė pasireiškia vienai iš šimto nėščiųjų. Ji dažnesnė, esant daugiavaisiam nėštumui. Tokių moterų dukroms ir seserims yra didesnė nei vidutinė rizika intrahepatinei nėščiųjų cholestazei nėštumo metu pasireikšti. Ji taip pat dažnesnė kai kuriuose pasaulio regionuose pvz., Čilėje ir Bolivijoje ši būklė pasireiškia vienai iš dešimties nėščiųjų (tai patvirtina nuostatą, kad intrahepatinės nėščiųjų cholestazės išsivystymui svarbūs genetiniai faktoriai). Jei nėščiųjų intrahepatinė cholestazė pasireiškia vieno nėštumo metu, tai yra didelė tikimybė, kad ji pasireikš ir per kitus nėštumus.

Kas sukelia nėščiųjų intrahepatinę cholestazę?

Tiksli priežastis nėra aiški. Manoma, kad įtakos gali turėti hormoniniai pokyčiai bei genetinis polinkis.

• Hormoniniai faktoriai. Nėštumo metu moters organizme suintensyvėja hormonų estrogenų ir progesterono gamyba. O tai savo ruožtu, įtakoja kepenis – sulėtina tulžies tekėjimą tulžies latakais. Kai kurios nėščiosios paprasčiausiai jautriau reaguoja į šiuos hormonų pokyčius.

• Genetiniai faktoriai. Pastebėtas šeiminis polinkis nėščiųjų intrahepatinei cholestazei (nors kai kuriose kartose ji gali ir nepasireikšti). Remiantis viena iš teorijų,- moterys, kurioms išsivysto nėščiųjų intrahepatinė cholestazė gali turėti nedidelį organizmo defektą, susijusį su tulžies gamyba ir nutekėjimu tulžies latakais. Ne nėštumo metu tai nesukelia jokių simptomų, tačiau nėštumo metu gali sukelti ryškų tulžies tekėjimo latakais sulėtėjimą.

Šios būklės išsivystymui įtakos gali turėti ir kiti aplinkos veiksniai. Tačiau esminė priežastis – nėštumas. Per savaitę po gimdymo simptomai pranyksta.

Toliau >>>