Azafalk 100 mg plėvele dengtos tabletės

Azafalk 100 mg plėvele dengtos tabletės

Veiklioji medžiaga yra azatioprinas. Kiekvienoje Azafalk tabletėje yra 100 mg azatioprino. Pakuotėje yra 50 plėvele dengtų tablečių.

Receptinis vaistinis preparatas.

Detalesnę informaciją galite rasti VVKT vaistų paieškos puslapyje: http://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nemokamu telefonu 8 800 73568 arba užpildyti interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius), nemokamu fakso numeriu 8 800 20131, el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, taip pat per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt). Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

Vartojimo metodas

Vartojamas per burną.

Tabletę reikia užgerti mažiausiai stikline (200 ml) skysčio.

Siekiant sumažinti pykinimo pavojų, tabletes reikia gerti valgio metu.

Dozavimas:

Transplantacija

Priklausomai nuo pasirinkto imunosupresijos būdo pirmą gydymo parą galima skirti gerti ne didesnę kaip 5 mg/kg kūno svorio paros dozę. Palaikomoji paros dozė yra 1 – 4 mg/kg kūno svorio. Ją reikia nustatyti atsižvelgiant į klinikinę paciento būklę ir į tai, kaip medikamentą toleruoja kraujas.

Turimi duomenys rodo, kad gydymo Azafalk trukmės riboti nereikia net tada, kai būtina tik maža jo dozė, kadangi yra transplantato atmetimo rizika.

Kitos būklės

Įprastinė pradinė paros dozė yra 1 – 3 mg/kg kūno svorio. Ją reikia didinti, atsižvelgiant į klinikinį atsaką (jis gali būti nepastebimas kelias savaites arba kelis mėnesius) ir į tai, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas.

Kai gydomasis poveikis tampa akivaizdus, reikia apsvarstyti palaikomosios dozės sumažinimą iki mažiausios veiksmingos dozės. Jeigu po 3 – 6 gydymo mėnesių paciento būklė nepagerėja, svarstytinas vaistinio preparato vartojimo nutraukimas.

Priklausomai nuo gydomos klinikinės būklės, individualios paciento reakcijos ir nuo to, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas, palaikomoji paros dozė svyruoja nuo mažesnės kaip 1 mg/kg kūno svorio iki 3 mg/kg kūno svorio.

Lėtiniam aktyviam autoimuniniam hepatitui gydyti įprastinė paros dozė yra 1 – 1,5 mg/kg kūno svorio.

Pacientai, kurių kepenų arba inkstų funkcija sutrikusi

Pacientus, kuriems yra inkstų ir (arba) kepenų veiklos nepakankamumas, reikia gydyti mažiausia įprastine terapine doze. Pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Azafalk vartoti draudžiama.

Vaikų populiacija

Duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti Azafalk lėtinio jaunatvinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės, dermatomiozito ar mazginio poliarterito gydymui nepakanka.

Kitų indikacijų atveju vaikus ir paauglius galima gydyti rekomenduojama suaugusiųjų doze.

Senyviems pacientams

Nėra specifinės informacijos, kaip Azafalk toleruoja senyvi žmonės. Juos rekomenduojama gydyti mažiausia įprastine terapine doze.

Pacientams, kartu vartojantiems alopurinolio, oksipurinolio ar tiopurinolio, reikia skirti vartoti ketvirtadalį įprastinės azatioprino dozės.

Kol terapinis poveikis tampa pastebimas, gali praeiti kelios savaitės arba keli mėnesiai.

Vaistiniu preparatu galima gydyti ilgai, išskyrus atvejį, kai pacientas jo netoleruoja.

Azafalk vartojimą visada reikia nutraukti palaipsniui mažinant dozę ir atidžiai gydytojui prižiūrint.

Reikia vengti tabletės sutraiškymo. Jei plėvele dengta tabletė pažeista ar visiškai sutraiškyta, venkite kontakto su oda ir tabletės dalelių įkvėpimo.

Jeigu ilgalaikio gydymo metu būtina gydyti mažesne doze, reikia skirti kitų preparatų, kuriuose yra 25 mg azatioprino dozė.

Imunosupresinio gydymo pagrindiniais imunosupresantais (bazinės imunosupresijos) papildymas.

Alogeninio inkstų, kepenų, širdies, plaučių ar kasos transplantato atmetimo profilaktika, derinant su kitais imunosupresantais.

Imuninės sistemos slopinimas vartojant šį imunosupresinio poveikio antimetabolitą vieną arba (dažniau) derinyje su kitais vaistiniais preparatais (dažniausiai kortikosteroidais) ir (arba) procedūromis, veikiančiomis imuninį atsaką. Terapinis poveikis gali tapti akivaizdžiu tik po kelių savaičių ar mėnesių ir pasireikšti steroidus taupančiu poveikiu, todėl gali silpnėti toksinis poveikis, susijęs su didelės kortikosteroidų dozės vartojimu ir ilgalaikiu gydymu.

Sunkių toliau išvardintų ligų gydymas vien tik šiuo vaistiniu preparatu arba derinyje su kortikosteroidais ir (arba) kitais vaistiniais preparatais ir procedūromis pacientams, kurie netoleruoja steroidų, yra nuo jų priklausomi arba kurių atsakas į gydymą didele steroidų doze yra nepakankamas, sergant:

-        sunkiu aktyviu reumatoidiniu artritu, kurio neįmanoma valdyti mažiau toksiškais vaistiniais preparatais (ligą modifikuojančiais antireumatiniais vaistiniais preparatais; LMAVP);

-        sunkia arba vidutinio sunkumo uždegimine žarnų liga (Krono liga) ar opiniu kolitu;

-        sistemine raudonąja vilklige;

-        dermatomiozitu arba polimiozitu;

-        autoimuniniu lėtiniu aktyviu hepatitu;

-        mazginiu poliarteritu;

-        autoimunine hemolizine anemija;

-        lėtine gydymui nepasiduodančia idiopatine trombocitopenine purpura.

-        Padidėjęs jautrumas veikliajai vaistinio preparato medžiagai azatioprinui, 6-merkaptopurinui (azatioprino metabolitui) arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

-        Sunki infekcinė liga.

-        Sunkus kepenų arba kaulų čiulpų funkcijos sutrikimas.

-        Pankreatitas.

-        Vakcinacija bet kokia gyvąja vakcina, ypač BCG, raupų ar geltonosios karštligės vakcina.

-        Nėštumas, išskyrus atvejus, kai nauda yra didesnė už riziką.

-        Žindymo laikotarpis.

Gydymas Azafalk plėvele dengtomis tabletėmis gali būti pavojingas, todėl jo skirti negalima, išskyrus atvejus, kai visu gydymo laikotarpiu pacientas bus tinkamai stebimas dėl galimo toksinio poveikio.

  • Pirmųjų 8 gydymo savaičių laikotarpiu būtina mažiausiai kartą per savaitę pamatuoti visų kraujo ląstelių, tarp jų trombocitų, kiekį. Jį reikia matuoti dažniau, jeigu:

-  pacientas gydomas didele doze;

-  pacientas senyvas;

-  sutrikusi inkstų funkcija;

-  yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas;

-  yra lengvas arba vidutinio sunkumo kaulų čiulpų funkcijos sutrikimas;

-  pacientui yra hipersplenizmas.

Po 8 gydymo savaičių bendrą kraujo tyrimą (BKT) galima atlikti rečiau. BKT patariama atlikti kas mėnesį, bet ne rečiau nei kas tris mėnesius.

Pacientą reikia įspėti, kad atsiradus gerklės išopėjimui, karščiavimui, infekcinei ligai, mėlynių, kraujavimui arba kitokių mielosupresijos požymių, būtina nedelsiant informuoti gydytoją.

  • Reikia reguliariai tirti kepenų funkciją, ypač pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi.
  • Kai kurie asmenys, kuriems yra paveldėta fermento tiopurino metiltransferazės (TPMT) stoka, gali būti labai jautrūs mielosupresiniam azatioprino poveikiui, todėl, pradėjus juos gydyti Azafalk, gali greitai atsirasti kaulų čiulpų slopinimo reiškinių. Šis poveikis gali sustiprėti, kartu su azatioprinu vartojant vaistų, kurie slopina TPMT, pavyzdžiui, olsalazino, mesalazino arba sulfasalazino. Yra duomenų, kad pacientams, gydomiems 6-merkaptopurinu (aktyviu azatioprino metabolitu) kartu su kitais citotoksiniais vaistais, pasireiškęs TPMT aktyvumo sumažėjimas gali būti susijęs su antrinėmis leukemijomis ir mielodisplazija.
  • Turimi riboti duomenys rodo, kad Azafalk yra neveiksmingas asmenims, kuriems yra paveldėtas hipoksantinguanino fosforiboziltransferazės trūkumas (Lešo-Nyhano [Lesch-Nyhan] sindromas), todėl tokių pacientų šiuo vaistiniu preparatu gydyti negalima.
  • Jeigu Azafalk vartojamas su kumarinų grupės antikoaguliantais, būtina atidžiai matuoti kraujo krešėjimą.
  • Gydymą Azafalk nutraukus, gali labai pasunkėti pacientų, sergančių, pvz., su nefritu susijusia sistemine raudonąja vilklige, dermatomiozitu ir polimiozitu; Krono liga, opiniu kolitu; mazginiu poliarteritu; lėtine gydymui nepasiduodančia idiopatine trombocitopenine purpura; autoimunine hemolizine anemija; sunkiu reumatoidiniu artritu arba autoimuniniu hepatitu būklė.
  • Azafalk vartojimą visada reikia nutraukti palaipsniui mažinant dozę ir atidžiai gydytojui prižiūrint.
  • Jeigu kartu su Azafalk vartojama inaktyvintų vakcinų arba anatoksinų (toksoidų), visada reikia kontroliuoti imuninį atsaką, atsižvelgiant į titro duomenis.
  • Azafalk gydomiems pacientams padidėjo odos navikų dažnis. Jų atsirado daugiausia tose odos vietose, kurios buvo neapsaugotos nuo saulės šviesos poveikio. Pacientą reikia įspėti, kad vengtų pernelyg didelės tiesioginių saulės spindulių ir ultravioletinių spindulių ekspozicijos, ir reguliariai atlikti odos tyrimus.
  • Pacientus, sergančius negydoma ūmine infekcine liga, Azafalk reikia gydyti itin atsargiai.
  • Citotoksinių vaistinių preparatų vartojančius pacientus Azafalk galima gydyti tik gydytojui prižiūrint.

Mutageniškumas

Pastebėta, kad pacientų, gydytų Azafalk, palikuonių limfocituose atsiranda chromosomų anomalijų. Sunku nustatyti azatioprino vaidmenį šių anomalijų formavimuisi.

Kancerogeniškumas 

Pacientams, vartojantiems imunosupresantus, įskaitant azatiopriną, kyla didesnė limfoproliferacinių sutrikimų ir kitų piktybinių ligų, ypač odos vėžio (melanomos ir nemelanomos), sarkomos (Kapoši [Kaposi] ir ne Kapoši [Kaposi]) ir gimdos kaklelio vėžio in situ rizika. Ši padidėjusi rizika susijusi su imunosupresijos stiprumu ir trukme. Gauta pranešimų, kad nutraukus imunosupresinę terapiją, limfoproliferacinis sutrikimas gali iš dalies regresuoti.

Gydymą keliais imunosupresantais (įskaitant tiopurinus) reikėtų taikyti atsargiai, nes tai gali sukelti limfoproliferacinius sutrikimus, kurie kai kuriais atvejais baigiasi pacientų mirtimi. Tuo pat metu vartojant kelių imunosupresantų derinį, didėja Epštein-Baro (Epstein-Barr) viruso (EBV) sukeliamų limfoproliferacinių sutrikimų rizika.


Makrofagų aktyvacijos sindromas
Makrofagų aktyvacijos sindromas (MAS) yra žinomas kaip grėsmę gyvybei keliantis sutrikimas, kuris gali pasireikšti pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, ypač uždegimine žarnų liga (UŽL), ir vartojant azatiopriną, polinkis susirgti šiuo sutrikimu gali būti padidėjęs. Susirgus MAS arba įtarus šį sindromą, reikia kuo greičiau įvertinti paciento būklę ir pradėti gydymą, o gydymą azatioprinu reikia nutraukti. Bendrosios praktikos gydytojai turėtų įdėmiai stebėti, ar pacientui nepasireiškia infekcijos, pvz., EBV ir citomegalo viruso (CMV) infkecijos simptomai, nes žinoma, kad šie virusai gali paskatinti MAS.

Pastabos dėl darbo su vaistiniu preparatu

Azatioprinas daro mutageninį poveikį ir gali sukelti kancerogeninį poveikį. Dirbant su šiuo vaistiniu preparatu, būtinos tinkamos atsargumo priemonės. Tai labiausiai taikytina nėščioms slaugytojoms.

Laktozė

Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Nėštumas

Jeigu rizikos ir naudos santykis atidžiai neįvertintas, nėščias moteris Azafalk gydyti draudžiama.

Tyrimų metu gyvūnams azatioprinas darė teratogeninį ir embriotoksinį poveikį. Azatioprino pavartojusių moterų vaisiaus kraujyje ir amniono skystyje rasta maža azatioprino ir jo metabolitų koncentracija. Kai kuriems nėštumo periodu azatioprinu gydytų moterų naujagimiams pasireiškė leukopenija ir (arba) trombocitopenija. Būtina itin atidžiai sekti azatioprinu gydomų nėščių moterų kraują. Pasireiškus leukopenijai, gydymą patariama nutraukti.

Gydymo azatioprinu metu ir mažiausiai 3 mėn. po jo vaisingiems vyrams ir moterims būtina naudotis kontraceptinėmis priemonėmis. Tai taikytina ir pacientams, kurių vaisingumas sutrikęs dėl lėtinės uremijos, kadangi po inkstų persodinimo šlapalo kiekis paprastai sunormalėja. Pastebėta, kad azatioprinas trikdo kontraceptinių gimdos priemonių veiksmingumą, todėl patariama vartoti arba papildomas, arba kitokias kontraceptines priemones.

Naujagimiams, kurie gimdoje buvo paveikti azatioprino ir prednizolono derinio, pastebėtas laikinas imuninės funkcijos susilpnėjimas. Moterims, nėštumo metu gydomoms azatioprino ir prednizolono deriniu, buvo vaisiaus augimo gimdoje sulėtėjimo ir priešlaikinio gimdymo atvejų. Ilgalaikės šių azatioprino savybių pasekmės nežinomos, tačiau daug vaikų, kurių motinos nėštumo metu vartojo azatioprino, jau 10 metų išgyveno be komplikacijų.

Poveikis vaisingumui

Lėtinio inkstų nepakankamumo simptomų pagerėjimas, įvykęs dėl inkstų transplantacijos ir Azafalk vartojimo, buvo lydimas vyrų ir moterų, kuriems buvo įvykdyta transplantacija, vaisingumo padidėjimo (aukščiau žiūrėkite vartotinus kontracepcijos būdus).

Žindymo laikotarpis

Azatioprinu gydomų moterų priešpienyje ir piene rasta aktyvaus azatioprino metabolito 6-merkaptopurino. Žindymo laikotarpiu azatioprino vartoti draudžiama.

Nepageidaujamas azatioprino poveikis tikėtinas maždaug 15 % pacientų. Nepageidaujamų reakcijų pobūdis, stiprumas ir dažnis gali priklausyti nuo azatioprino dozės dydžio, gydymo trukmės, gydomos ligos bei kitų kartu vartojamų vaistinių preparatų.

Svarbiausias nepageidaujamas azatioprino poveikis yra nuo dozės dydžio priklausomas, dažniausiai laikinas kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, pasireiškiantis leukopenija, trombocitopenija ir anemija. Leukopenija gali pasireikšti 50 % įprastine terapine azatioprino doze gydomų pacientų.

Nepageidaujamų poveikių dažnis klasifikuojamas taip:

labai dažnas ( ≥ 1/10);

dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10);

nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100);

retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000);

labai retas ( < 1/10 000);

dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Infekcijos ir infestacijos

Pacientai po transplantacijos, gydomi azatioprinu kartu su kitais imunosupresantais.

Labai dažni: Virusinės, grybelinės ir bakterinės infekcinės ligos.

Kitos indikacijos

Nedažni: Virusinės, grybelinės ir bakterinės infekcinės ligos.

Pacientai, gydomi vien tik azatioprinu arba azatioprinu kartu su kitais imunosupresantais, ypač kortikosteroidais, pasižymi padidėjusiu imlumu virusinėms, grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms.

Gerybinės, piktybinės ir nepatikslintos neoplazmos (įskaitant cistas ir polipus)

Reti: neoplazmos, įskaitant limfoproliferacinius sutrikimus, odos vėžį (melanomą ir nemelanomą), sarkomas (Kapoši [Kaposi] ir ne Kapoši [Kaposi]) ir gimdos kaklelio vėžį in situ, ūminę mieloidinę leukemiją ir mielodisplaziją.

Limfoproliferacinių sutrikimų ir kitų piktybinių auglių, ypač odos vėžio (melanomų ir nemelanomų), sarkomų (Kapoši [Kaposi] ir ne Kapoši [Kaposi]) ir gimdos kaklelio in situ vėžio, atsiradimo rizika didesnė pacientams, kurie gydomi imunosupresiniais vaistais, ypač transplantato recipientams, gaunantiems agresyvų gydymą, todėl reikia taikyti patį silpniausią veiksmingą gydymą. Padidėjusi limfoproliferacinių sutrikimų atsiradimo rizika imunosupresiniams pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu, palyginti su bendra populiacija, greičiausiai bent iš dalies yra susijusi su pačia liga. Aprašyta retų ūminės mieloidinės leukemijos ir mielodisplazijos atvejų (kai kurie iš jų susiję su chromosomų anomalijomis).  

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai dažni

Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, leukopenija

Dažni

Trombocitopenija

Nedažni

Anemija

Reti

Agranulocitozė, pancitopenija, aplazinė anemija, megaloblastinė anemija, eritroidinė hipoplazija

Su azatioprino vartojimu gali būti susijęs nuo dozės priklausomas, paprastai grįžtamas kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, kuris dažniausiai pasireiškia leukopenija, bet kartais ir anemija, trombocitopenija, retais atvejais – agranulocitoze, pancitopenija ir aplazine anemija. Šie reiškiniai ypač būdingi pacientams, linkusiems į mielotoksiškumą, kuriems yra TPMP stoka, inkstų arba kepenų nepakankamumas, taip pat pacientams, kurie tuo pačiu metu gydomi alopurinoliu, tačiau jiems negalima sumažinti azatioprino dozės. Gydant azatioprinu, pasireiškia grįžtamas, su doze susijęs vidutinio eritrocito tūrio ir hemoglobino kiekio eritrocite padidėjimas. Taip pat stebėta megaloblastinių kaulų čiulpų pokyčių, tačiau sunki megaloblastinė anemija ir eritroidinė hipoplazija pasireiškia retai.

Imuninės sistemos sutrikimai

Nedažni: padidėjusio jautrumo reakcijos.

Labai reti: Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas bei toksinė epidermio nekrolizė.

Aprašyti keli skirtingi klinikiniai sindromai, pastebėti vartojantiesiems Azafalk. Greičiausiai tai idiosinkrazinės padidėjusio jautrumo reakcijos, kurios gali pasireikšti bendru negalavimu, svaiguliu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, sustingimu, egzantema, bėrimu, vaskulitu, raumenų ir sąnarių skausmais, hipotenzija, inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimu, cholestaze (žr. “Kepenų ir tulžies takų sutrikimai”).

Daugeliu atvejų pakartotinai išskyrus Azafalk, reiškiniai pasikartojo – taip įrodyta sąsaja su šiuo vaistu.

Daugeliu atvejų nepageidaujamas poveikis išnykdavo iškart po azatioprino vartojimo nutraukimo ir, esant reikalui, sureguliavus kraujotaką.

Aprašyta labai retų mirties atvejų, susijusių su kita sunkia liga.

Pastebėjus padidėjusio jautrumo reakciją į azatiopriną, kiekvienu atveju reikia atidžiai apsvarstyti, ar būtina tęsti gydymą šiuo preparatu.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Labai reti: grįžtamas pneumonitas.

Virškinimo trakto sutrikimai

 

Labai dažni

Pykinimas ir anoreksija su retkarčiais pasitaikančiu vėmimu

Nedažni

Pankreatitas

Reti

Transplantato recipientams pasitaikė kolito, divertikulito ir žarnų perforacijos atvejų, sergantiesiems uždegiminėmis žarnų ligomis - sunkus viduriavimas

Pirmą kartą pavartojus azatioprino, nedidelei daliai pacientų pasireiškė pykinimas. Atrodo, kad tai galima sumažinti tabletes vartojant valgio metu. Imunosupresiniais vaistais gydant transplantato recipientus, gali atsirasti sunkių komplikacijų, tokių kaip kolitas, divertikulitas ir žarnų perforacija. Tačiau jų priežastis nėra aiški – komplikacijas gali sukelti ir didelės kortikosteroidų dozės. Aprašyta sunkaus viduriavimo, kuris pasikartojo dar kartą skyrus vaisto, atvejų pacientams, sergantiems uždegimine žarnų liga ir gydomiems azatioprinu.

Kai kuriems pacientams, gydomiems azatioprinu, ypač pacientams po inkstų transplantacijos ir sergantiems uždegimine žarnų liga, prasidėjo pankreatitas. Sunku susieti pankreatitą su vieno tam tikro vaistinio preparato vartojimu, tačiau kai kuriais atvejais, pakartotinai skyrus azatioprino, ši komplikacija pasikartojo.

Kepenų ir tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni: cholestazė ir kepenų funkcijos sutrikimai.

Reti: gyvybei pavojingas kepenų pažeidimas.

Aprašyta atvejų, kai gydant Azafalk atsiranda cholestazė ir sutrinka kepenų veikla. Šie pokyčiai paprastai išnyksta, nutraukus vaisto vartojimą. Tai gali būti susiję su padidėjusio jautrumo reakcija (žr. “Padidėjusio jautrumo reakcijos”).

Retais atvejais atsiranda gyvybei pavojingų kepenų pažeidimų, susijusių su ilgalaikiu azatioprino vartojimu, – dažniausiai pacientams po transplantacijos. Histologiškai stebimas sinusų išsiplėtimas, hepatinė peliozė, venų okliuzija ir mazginė regeneracinė hiperplazija. Kai kuriais atvejais, nutraukus azatioprino vartojimą, sumažėja kepenų histologinių pokyčių ir palengvėja simptomai - laikinai arba visam laikui.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Reti: alopecija.

Pastebėta, kad kai kuriems pacientams, gydomiems azatioprinu ir kitais imunosupresiniais vaistais, nuslenka plaukai. Daugeliu atvejų tai praeina savaime, net ir tęsiant gydymą. Nežinoma, ar yra sąsaja tarp nuplikimo ir azatioprino.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).